.

Ugdymo veiksnių grupės (Šalkauskis, 1991):

1. pašaukti iš prigimties – šeima, valstybė irbažnyčia;

2. pašaukti iš paskirties – ugdomosios įstaigos,jaunimo ugdymosi organizacijos atstovai;

3. atsitiktiniai ugdymo veiksniai – šeimos nariai, draugai, apylinkė, gamta bei klimatas, tėviškė, tėvynė, tauta, kultūra.

.

Išoriniai ugdymo veiksniai:

1. Ekologinė terpė(geografinė-gamtinė-socialinė aplinka, gyvenamoji vieta).

2. Socialinė mikroaplinka (šeima, vaikų, darželis, mokykla, darbovietė, bažnyčia, organizacijos).

3. Socialinė mikroaplinka(visuomenė, idealogija, moralė, valstybė).

4. Kultūrinė aplinka (mokslas, technika, menas, švietimo sistema, masinės info.priemonės).

Vidiniai ugdymo veiksniai:

1.Biologiniai (genetiniai, centrinė nervų sistema, organų ir odos būklė, sveikata.

2.Psichologiniai (išmokimas, gabumai ir intelektas, vidiniai prieštaravimai, branda).

Ugdymo veikėjai: 

• Prigimtiniai

• Kvalifikuoti

• Iš dalies kvalifikuotą pasirengimą turintys

• Kiti

• Pats asmuo

.

Adolfas Dystervegas(1790-1866). Mokytojas privalo turėti tvirtą charakterįir nuolat tobulintis.

J. Vabalas- Gudaitis(1881-1955). Mokytojas turi sugebėti įtaigiai mokyti,sudominti mokinius mokslo žiniomis.

Mokytojo kompetencijos:

• Bendrakultūrinė kompetencija

• Profesinės kompetencijos

• Bendrosios kompetencijos

• Specialiosios kompetencijos

Mokytojo kompetencijos

Mokytojo kompetencijos

Mokytojo profesinės kompetencijos:

1. informacinių technologijų naudojimo;

2. ugdymo/si aplinkų kūrimo;

3. dalyko turinio planavimo ir tobulinimo;

4. mokymo/si proceso valdymo;

5. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo;

6. mokinių motyvavimo ir paramos jiems;

7. mokinio pažinimo ir jo pažangos pripažinimo;

8. profesinio tobulėjimo.

Mokytojo bendrosios kompetencijos:

1. komunikacinė ir informacijos valdymo;

2. bendravimo ir bendradarbiavimo;

3. tiriamosios veiklos;

4. reflektavimo ir mokymosi mokytis;

5. organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo.

Pedagogo profesijos prestižas: kas sąlygoja ?

• darbo autonomija,

• orientacija į verslą ir paslaugas,

• karjeros potencialas ir kvalifikacija,

• turimos įtakos ir išteklių lygis,

• profesijos užsitarnauta visuomenės pagarba,

• fizinė darbo aplinka,

• reikalingas formalių ir mokslo žinių lygis

Pedagoginis meistriškumas – tai tobula pedagoginė ugdomoji veikla, kurią lemia asmeninių mokytojo savybių, jo žinių ir gebėjimų sintezė.

Pedagogo lyderio bruožai.

• Reflektavimas – gebėjimas reflektuoti, organizuoti refleksiją.

• Asmeninis efektyvumas – mokymais, ėmimasis iššūkių, jų įgyvendinimas.

• Pripažinimas (efektyvi veikla mokytojų kolektyve) –pagalba kitiems mokytojams, autoritetas tarp mokytojų.

• Bendravimas – gebėjimas bendrauti su mokiniais ir kolegomis, įsigilinti, pastebėti mokinio savitumą, išskirtinumą, pastebėti gebėjimus, kuriuos svarbu tobulinti.

• Nuolatinis mokymasis – mokosi, dalinasi naujausia informacija, savo pamąstymais, rašo tinklaraščius ir kt.

• Grupės narys – atlieka įvairius vaidmenis, neabejingas, gali efektyviai dirbti grupėje.

• Suaugusiųjų mokymosi žinovas – išmano suaugusiųjų mokymosi ypatumus, išmano kaip pagelbėti kolegoms

• Įvairios naujos technologijos, inovacijos.

Pedagoginei sąveikai svarbu:

• pedagoginė meilė;

• pedagogo autoritetas;

• noras tobulėti.

Pedagoginę sąveiką lemia:

• Pedagoginė etika.

• Pagal pedagogų ir ugdytinių psichologines savybes parinkti ugdymo metodai ir organizacinės formos.

• Sąveikaujantys asmenys, jų santykių glaudumas ir gebėjimai 

.