Reflèksija [lot. reflexio – atgręžimas, perstatymas]:

1. gilus susimąstymas, samprotavimai, pagrįsti ko nors analize;

2. mintis, kuri kilo pamąsčius, pasvarsčius;

3. filos. pažinimas, kurio objektas yra pats pažįstantysis subjektas; savęs pažinimas

Refleksija yra trejopa (Jovaiša,2007):

1. elementarioji – savo žinių ir poelgių ribų ir reikšmės apmąstymas;

2. mokslinė – žinių, tyrimo rezultatų kritika remiantis būdingų tai mokslo sričiai metodų svarstymu;

3. filosofinė – būties, kultūros, mąstymo esmės, galimų sąsajų apmąstymas ir įprasminimas.

Refleksija yra trejopa 

Refleksijos dimensijos

• Naratyvinė refleksij

• Jutimų refleksija

• Analitinė refleksija

• Reflektyvus vertinimas

• Kritinė refleksija

Refleksijos dimensijos

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas – kriterijais grįstas ugdymosi ir mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti.”

Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.

Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

.

Reflèksija [lot. reflexio –atgręžimas, perstatymas]:

1. gilus susimąstymas, samprotavimai, pagrįsti ko nors analize;

2. mintis, kuri kilo pamąsčius, pasvarsčius;

3. filos. pažinimas, kurio objektas yra pats pažįstantysis subjektas; savęs pažinimas.

.

Vertinama individuali mokinio pažanga(idiografinis vertinimas) – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

Vertinimo principai

Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais, atitinka ugdymo(si) tikslus.

•Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos ir elgesy

Vertinimas, skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

Vertinama individuali mokinio pažanga(idiografinis vertinimas) – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus –vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.

• Vertinimas atviras ir skaidrus – su mokiniais tariamasi dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų, vengiama pernelyg didelio vertinimo formalizavimo.

Vertinimas objektyvus ir veiksmingas – siekiama kuo didesnio vertinimo validumo ir patikimumo; remiamasi išsilavinimo standartais, naudojami įvairūs vertinimo informacijos šaltiniai, taikomos modernios vertinimo metodikos. Vertinimas pritaikomas pagal mokinių poreikius ir galias, pasiekimus ir daromą pažangą.

Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas: taikomi šiuolaikiniai vertinimo informacijos tvarkymo ir pateikimo būdai). Pažymys naudojamas mokinių pasiekimų formaliajam įvertinimui, sertifikavimui, apskaitai pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje 

Pasiekimų vertinimo planavimas

• Prieš pradedant kiekvieną ugdymo(si)etapą, turėtų būti aišku, ką mokiniai turi pasiekti ir kaip bus vertinama.

• Vertinimo procedūros turėtų būti aiškios ir priimtinos visiems ugdymo proceso dalyviams.

Vertinimo kriterijai – aiškus įvardini mastai, ko iš mokinių tikimąsi, siekiant gero darbo, gerai atliktos užduoties pavyzdžiai.

.

.

.

Pasiekimų vertinimo metodai

• Žodiniai

• Vaizdiniai (grafinės vizualizacijos)

• Praktiniai

Pasiekimų vertinimo metodai

Žinioms įvertinti: testas, pokalbis, žaibiška apklausa, žodinė apklausa, apklausa raštu, nebaigti sakiniai, sąvokų žemėlapis, klausiamieji žodžiai, „stori“ ir „ploni“ sakiniai, 6W (klausimai ir atsakymai), B. Bloom klausimų ramunė, sąvokos ir apibrėžimo schema ...

Diskutavimo gebėjimams, gebėjimams aiškiai perteikti informaciją įvertinti: pokalbis, probleminis pokalbis, euristinis pokalbis, 3 K metodas, spaudos konferencijos simuliacija, pranešimas, debatai...

Kritinio mąstymo, argumentavimo gebėjimams gebėjimams įvertinti: debatai, probleminis pokalbis, kritinis skaitymas, T schema/ argumentai už ir prieš, M schema, Venno diagrama, devynbriaunis deimantas, Frayerio modelis, esė, dienoraščiai, publikacijų apžvalga, recenzija...