Ugdymo tikslas – galutinis siekiamas rezultatas, atspindintis kultūrinius poreikius ir idealus formuojant žmogaus asmenybę

Ugdymo tikslų lygmenys

Švietimo tikslai(Švietimo įstatymas, 2011):

1) išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;

Švietimo tikslai (Švietimo įstatymas, 2011):

2) nustatyti jaunuolio kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžio kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinės technologinės, ekonominės bei verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei subalansuotai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;

Švietimo tikslai(Švietimo įstatymas, 2011):

3) stiprinti visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą;

4) perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;

Švietimo tikslai(Švietimo įstatymas, 2011):

5) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui.

Ugdymo tikslai ugdytojui nurodo kryptis, kur link orientuoti ugdymo turinį, kokius pasirinkti metodus ir formas.

Ideologinės pozicijos žmogaus ugdymo atžvilgiu (Fien, 1993)

• konservatyvioji ideologija;

• reformuojanti ideologija;

• transformuojanti ideologija.

.

Ugdymo tikslus lemiantys veiksniai: Visuomenės išsivystymas, bendrieji įsitikinimai, vertybės, normos, civilizacijos lygis, 

Ugdymo turinio samprata, pagal Švietimo įstatymą (2011)

Ugdymo turinį sudaro tai,

• ko mokoma ir mokomasi,

• kaip mokoma ir mokomasi,

• kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai,

• kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos.

• Ugdymo turinys kuriamas numatytiems tikslams įgyvendinti.

Ugdymo turinys

– bendra žinių, gebėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų sistema (Jovaiša, 2007).

– tai atrinkta žmonijos dvasinės ir materialinės kultūros vertybių visuma, būtina ugdytiniui, kad jis lavintųsi ir harmoningai tobulėtų, pasirengtų savarankiškam darbui ir gyvenimui.

 - tai specialiai atrinktas varbiausioji žmonijos kultūros dalis.

Siekiamybės:

1) Ugdymo turinys turi sudaryti sąlygas ugdyti visapusišką asmenybę.

2) Turi padėti ugdyti aukštos tautinės savimonės asmenybę.

3) Turi suteikti mokslo žinių pagrindus, jų sistemą.

4) Ugdymo turiniu būtina diegti bendražmogiškąsias vertybes.

5) Būtina integracija.

6) Būtinas turinio diferencijavimas.

Ugdymo turinys atskleidžiamas

1. Ugdymo planuose

2. Ugdymo bendrosiose programose (tikslai, siekiami rezultatai -žinios ir supratimas, gebėjimai ...)

3. Vadovėliuose, pratybose

Ugdymo turinio aktualijos

1. Integralumas (visos dalys susijusios)

2. Ugdymo turinys grindžiamas laukiamu rezultatu – pvz. įgyta mokinio kompetencija, pasiektu mokymosi rezultatu.

Galiojančios kompetencijos:

1. Pažinimo

2. Pilietiškumo

3. Kultūrinė

4. Kūrybiškumo

5.  Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos

6. Komunikavimo

.

Kas turi poveikį ugdymo turiniui ?

• Konkretus ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamos grupės, mokyklos keliamus ugdymo, mokymo ir studijų tikslus.

• Atsižvelgiama į besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvosvisuomenės poreikius,

• vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes,

• mokinių turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus (Švietimo įstatymas, 2011).

Ugdymo turinio kaitos priežastys:

• politinės,

• ekonominės,

• socialinės,

• kultūriniai visuomenės gyvenimo pokyčiai,

• edukologijos mokslo raida,

• tyrimų duomenys apie ugdymo tikslų įgyvendinimo rezultatus.

Ugdymo turiniui daro poveikį daugelis veiksnių: pedagoginiai, psichologiniai, socialiniai, kultūriniai ir prigimtiniai.

Ugdymo turinį įtakoja ir susiklosčiusi ugdymo filosofija

Curriculum teorija:

• į tikslus ir nuolatinį tobulinimą ir orientuotas; mokymo/studijų turinys susietas su visais mokymo/studijų proceso elementais, kuomet kiekvienas jų yra orientuotas į tikslą, siekiamą mokymo/studijų rezultatą.

Lietuvos švietimo koncepcija “Svarbiausi ugdymo tikslai:

• padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą;

• ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, gebantį svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti;

• ugdyti asmenį, pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti;

• ugdyti žmogų demokratijai, brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę;

• ugdyti Lietuvos valstybės pilietį.

Ugdymo tikslų lygmenys:

• valstybės,

• mokyklos,

• mokytojo

• mokinio lygmuo (saviugdos tikslai).

Ugdymo tikslai pedagogui nurodo kryptis, kur link orientuoti ugdymo turinį, kokius pasirinkti metodus ir formas.

Pedagoginėje veikloje itin svarbu tinkamai siekti galutinio ir dalinių ugdymo tikslų.

Dalinis tikslas yra tik priemonė galutiniam tikslui siekti.

.

Kognityvinių tikslų lygmenys:

• Žinių lygmuo, pats žemiausias, kuris yra pasiekiamas remiantis atmintimi.

• Supratimo lygmuo, atpažinimo operacijos, įgytų žinių suvokimas.

• Taikymo lygmuo, sugebėjimas pritaikyti, perkelti įgytas žinias(abstrakcijas, taisykles, dėsnius, teorijas) įvairiose situacijose.

• Analizės lygmuo, analizė – tai gebėjimas visumą skaidyti į dalis, elementus.

• Sintezės lygmuo, sintezė – tai sugebėjimas atskirus elementus, dalis, blokus sujungti į visumą, į sistemą.

• Vertinimo lygmuo -vertinamųjų veiksmų pagrindu remiantis kiekybiniais ir kokybiniais parametrais, kokybės kriterijais, pateikti išvadas.

Kognityvinių tikslų lygmenys:

Kognityvinių tikslų lygmenys

Ugdymo tikslai turi būti:

·         aiškūs, pamatuojami;

·         susieti su ugdymo tikslų taksonomijos teorinėmis nuostatomis (pvz. B. Bloomo);

·         susieti su ugdymo turiniu, numatoma mokymo proceso trukme;

·         formuluoti bendratimi, taikant vienareikšmius veiksmažodžius...

Teisingai suformuluoti tenkina 3 kriterijus:

·         pažymi galutinę besimokančiojo elgseną, t.y. tai, ką turi mokėti daryti;

·         nusako kokiomis sąlygomis ši elgsena pasireiškia;

·         yra kaip orientyras mokinio mokymosi pasiekimų vertinimui.